- papatalis
- pãpatalis sm. (1) Dr, Nt, Ms, papatalỹs (34b) vieta po patalais: Lįsu į pãpatalį apsišildyti Šts. Sušalsi, kad išlipsi iš pãpatalio Plt. Bene blusų prilindęs pilnas papatalỹs, ka teip kruti! Vvr. | Vyras papatalį valdo (juok. nuolat, ilgai miega), vaikas veiza į raštus kaip ožys į [v]andenį, ir nėr kas dirbąs Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.